Apie distiliavimą

Dar antikos laikais buvo pastebėtas distiliacijos reiškinys. Jūreiviai pirmieji atkreipė dėmesį į tai, kad saulei šildant vanduo virsta garais, o atvėsus jie tampa skaidraus vandens lašeliais. Manoma, kad VIII- IX a. Arabijoje distiliavimo aparatas buvo pritaikytas eterinių aliejų išskyrimui. Nuo IX amžiaus Bagdadas buvo tapęs rožių aliejaus centru. Jau XII amžiuje alchemiko „Mappae Clavicula” knygoje buvo aprašytas alkoholio distiliavimas. Pradžioje distiliatorius buvo labai paprastas. Distiliavimo aparatas buvo sudarytas iš kolbos skysčiui kaitinti, „kepurės” garams surinkti ir vamzdelio, kuriuo ištekėdavo skystis į surinkimo indą. Šiais laikais distiliatorius daugiau ištobulintas ir plačiai naudojamas įvairiuose gyvenimo srityse.

O ar žinojote, kad Šiaurės Afrikoje iki šiol, daug kur virtuvėje, stovi paprastas varinis distiliavimo aparatas, kuriuo moterys pasidaro aromatinio augalų vandens.

Distiliavimo aparatas

Distiliacijai naudojama speciali aparatūra distiliatoriai, susidedantys iš:

  • kaitinimo šaltinio
    • elektrinės plytelės dažnai su vandens, alyvos ar smėlio vonia.
  • indo, kuriame kaitinamas pirminis mišinys, tai gali būti:
    • viurco kolba
    • klaizeno kolba
    • favorskio kolba
    • kūginė kolba su viurco perėjimu
  • termometras
  • šaldytuvas aušinimo stiprumo tvarka:
    • oro kondensatorius
    • lybigo kondensatorius
    • grįžtamasis rutulinis kondensatorius
    • grįžtamasis gyvatukinis kondensatorius
    • dimroto kondensatorius
    • intensyvaus aušinimo dvisienis spiralinis kondencatorius (žarg.: iadsikas)
  • alonžas
  • surinkimo indas
  • stiklinė
  • plokščiadugnė kolba

Priklausomai nuo distiliavimo metodo įranga gali būti ir gausesnė.

Distiliavimo metodai

Rektifikacija
Procesas, kurio metu viename distiliacijos įrenginyje atliekami keli distiliacijos ciklai, vadinamas rektifikacija.

Frakcinis distiliavimas
Kai atskiriamų medžiagų virimo temperatūros skiriasi nedaug (5-10 °C), prie distiliatoriaus prijungiama refrakcinė kolona, pripildyta stiklinių rutuliukų arba kitaip padidinto paviršiaus ploto, tada ir menkas garavimo greičio skirtumas per didelį garams reikalingą įveikti kelią duoda efektą, ir taip panašių virimo temperatūrų skysčiai atskiriami. Distiliuojant negalima atskirti azeotropinių mišinių.

Vakuuminis distiliavimas
Kai distiliuojamos medžiagos verda labai sunkiai, ar yra labai nestabilios ir skyla (kad ir sprogsta) prieš užvirdamos tuomet tenka naudoti vakuuminį distiliavimą. Šis metodas pagrįstas tuo kad kuo žemesnis slėgis tuo lengviau verda skysčiai. Visas distiliavimo aparatas yra hermetizuojamas ir prijungiamas prie vakuuminio siurblio iš įrangos pašalinus didesnę dalį oro siurblys išjungiamas ir pradedamas kaitinimas. Tuomet stebimi du svarbūs parametrai: slėgis ir temperatūra. Slėgiui esant pakankamai mažam kaitinti kartais gali ir visai nereikti.

Rotacinio garintuvo naudojimas
Norint, kad distiliacija vyktų greičiau ir esant galimybei tikslinga naudoti rotacinį garintuvą. Šio prietaiso esmė ta, kad pirminis indas yra nuolat sukamas dalinai panardintas į karšto skysčio vonią. Distiliuojamas mišinys nuolat „tepa” indo sieneles ir taip garuoja daug greičiau. Tuo tarpu greit virinti tiesiog smarkiai kaitinant apačią yra labai nestabilu ir neefektyvu, nes skysčio apačia įkaista smarkiai, o paviršius gerokai šaltesnis.

Alkoholio distiliavimas
Pvz., grynas etilo alkoholis verda +78,4 °C temperatūroje, o vanduo – +100 °C temperatūroje, atitinkamai – jų mišinį įkaitinus iki 80 °C laipsnių, vandens garavimas vis dar bus gana silpnas, tuo tarpu spiritas tuomet jau verda. Tokiu būdu gautame spirito ir vandens garų mišinyje spirito garų dalis bus nepalyginamai didesnė, nei pirminiame mišinyje. Distiliacijos būdu galima gauti iki 96 % grynumo etilo alkoholį, nes tokios sudėties mišinys verda žemesnėje temperatūroje nei abi medžiagos atskirai (gaunamas azeotropinis mišinys).

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Distiliacija